prapultingas

prapultìngas, -a adj. (1); S.Stan pražūtingas: Degtinė įstumia į prapultingas bėdas Ps. Spiritiniai gėralai turi prapultingą įtekmę sveikatai rš. Nuvykdavo kartais pirkti žmonėms prapultingų nuodų HO. Nebuvo prapultìnga, t. y. kad prapultų Tr.